Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis skausmingomis opomis, paraudimu ir patinimu. Ši būklė gali paveikti bet kurią burnos dalį, įskaitant dantenas, lūpų vidinę dalį, liežuvį, gomurį ir skruostų gleivinę. Stomatitas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms ir sukelti didelį diskomfortą valgant, geriant ar kalbant.

Stomatitas nėra viena liga, o bendras terminas, apibūdinantis įvairias burnos gleivinės uždegimines būkles, kurios gali kilti dėl skirtingų priežasčių. Priklausomai nuo kilmės, jis gali būti ūminis ar lėtinis, lokalus arba išplitęs visoje burnos ertmėje.

Stomatito tipai

Stomatitas gali pasireikšti keliais skirtingais būdais. Štai dažniausiai pasitaikantys stomatito tipai:

1. Aftinis stomatitas

Aftinis stomatitas, dar vadinamas aftinėmis opelėmis, yra vienas iš dažniausių stomatito tipų. Jis pasireiškia nedidelėmis, skausmingomis opelėmis, kurios gali atsirasti ant liežuvio, vidinėje lūpų ar skruostų dalyje. Opelės dažniausiai būna baltos arba gelsvos su raudonais kraštais.

Priežastys:

  • Stresas.
  • Imuninės sistemos sutrikimai.
  • Mitybos trūkumai (ypač B grupės vitaminų, cinko ir geležies).
  • Hormoniniai pokyčiai.
  • Alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus.

2. Herpetinis stomatitas

Herpetinį stomatitą sukelia herpes simplex virusas (HSV-1), kuris dažniausiai pasireiškia lūpų ir burnos gleivinėje mažomis, skausmingomis pūslelėmis, kurios vėliau pratrūksta ir virsta opelėmis.

Priežastys:

  • Virusinė infekcija (dažniausiai dėl herpeso viruso aktyvumo).
  • Susilpnėjusi imuninė sistema.
  • Fizinis ar emocinis stresas.
  • Kitų infekcijų (pvz., peršalimo) sukelta būklė.

3. Kandidozinis stomatitas (burnos pienligė)

Kandidozinis stomatitas sukeliamas Candida albicans grybelio, kuris natūraliai gyvena burnoje, tačiau kartais gali per daug daugintis ir sukelti baltas apnašas ant liežuvio, gomurio, dantenų ar skruostų vidinių sienelių. Jis dažniau pasitaiko kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su silpna imunine sistema.

Priežastys:

  • Ilgalaikis antibiotikų vartojimas.
  • Susilpnėjusi imuninė sistema.
  • Diabetas.
  • Bloga burnos higiena.
  • Dantų protezai.

4. Alerginis stomatitas

Alerginis stomatitas atsiranda dėl alerginės reakcijos į tam tikras medžiagas, tokias kaip vaistai, maistas ar dantų protezų medžiagos. Jis gali sukelti paraudimą, patinimą, pūsles ar opas burnoje.

Priežastys:

  • Alerginė reakcija į vaistus.
  • Cheminiai dirgikliai (pvz., burnos skalavimo priemonės, dantų pastos ingredientai).
  • Maisto produktų alergenai.

Stomatito simptomai

Stomatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo tipo, tačiau dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:

  • Skausmingos opos ar pūslelės burnos ertmėje.
  • Paraudusi, patinusi burnos gleivinė.
  • Deginimo arba niežėjimo pojūtis burnoje.
  • Sunku valgyti, gerti ar kalbėti dėl skausmo.
  • Baltos ar gelsvos apnašos (ypač kandidozinio stomatito atveju).
  • Blogas burnos kvapas (kai kurių stomatito tipų atveju).
  • Pakilusi kūno temperatūra (herpetinio stomatito atveju).

Stomatito priežastys

Stomatitą gali sukelti įvairios priežastys, ir jo kilmė dažnai priklauso nuo konkretaus tipo. Čia yra dažniausios priežastys:

1. Infekcijos

Bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos gali sukelti stomatitą. Pavyzdžiui, herpes simplex virusas yra dažna herpetinio stomatito priežastis, o Candida grybelis – kandidozinio stomatito priežastis.

2. Imuninės sistemos sutrikimai

Imuninės sistemos veiklos sutrikimai gali lemti aftinio stomatito atsiradimą. Kai organizmo apsaugos sistema silpsta arba pradeda atakuoti savo audinius, burnos gleivinė gali tapti pažeidžiama ir atsirasti opos.

3. Traumos burnos ertmėje

Net ir nedidelės burnos traumos, tokios kaip įkandimas į lūpą, dantenų pažeidimas šepetėliu arba aštrių maisto produktų sukeltas pažeidimas, gali sukelti stomatitą.

4. Mitybos trūkumai

Nepakankamas svarbių vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, geležies, cinko) kiekis gali padidinti stomatito riziką.

5. Hormoniniai pokyčiai

Hormonų svyravimai, ypač menstruacinio ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu, gali sukelti stomatitą, ypač moterims.

6. Alergijos ir dirgikliai

Alerginės reakcijos į maisto produktus, dantų pastas, vaistus ar burnos priežiūros priemones gali išprovokuoti stomatitą.

Stomatito gydymas

Stomatito gydymas priklauso nuo jo tipo ir sunkumo. Pagrindinis gydymo tikslas yra palengvinti simptomus ir pagreitinti burnos gleivinės gijimą. Štai pagrindiniai stomatito gydymo būdai:

1. Vaistai nuo skausmo

Analgetikai arba burnos geliai gali būti naudojami siekiant sumažinti skausmą ir diskomfortą. Vietiniai anestetikai, tokie kaip benzokainas, gali padėti sumažinti jautrumą burnoje.

2. Antivirusiniai ir priešgrybeliniai vaistai

Jei stomatitą sukelia virusinė arba grybelinė infekcija, gydytojas gali skirti antivirusinių (pvz., acikloviro) ar priešgrybelinių (pvz., nistatino) vaistų. Šie vaistai padeda kovoti su infekcija ir pagreitinti gijimą.

3. Antibiotikai

Jei stomatitą sukelia bakterinė infekcija arba yra antrinė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus.

4. Mitybos papildai

Jei stomatito priežastis yra vitaminų ar mineralų trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti papildus, tokius kaip B grupės vitaminai, geležis ar cinkas, siekiant atkurti reikiamą jų kiekį organizme.

5. Burnos skalavimo priemonės

Antiseptinės burnos skalavimo priemonės gali padėti sumažinti burnos gleivinės uždegimą ir apsaugoti nuo infekcijų. Tam dažnai naudojami chlorheksidino ar druskos tirpalai.

6. Mitybos pokyčiai

Venkite aštraus, rūgštaus ar karšto maisto, kuris gali sudirginti burnos gleivinę. Rekomenduojama valgyti minkštą, lengvai kramtomą maistą, kad būtų išvengta papildomo dirginimo.

7. Tinkama burnos higiena

Svarbu palaikyti gerą burnos higieną, švelniai valyti dantis ir naudoti švelnias dantų pastas be dirginančių medžiagų, tokių kaip natrio laurilsulfatas.

Išvados

Stomatitas yra dažna burnos gleivinės uždegiminė būklė, galinti sukelti skausmą ir diskomfortą. Nors jis gali būti varginantis, tinkamai gydant ir prižiūrint burnos sveikatą, dauguma stomatito formų greitai gyja. Jei simptomai nepraeina ar atsiranda dažnai, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir skiriamas tinkamas gydymas.