30 balandžio, 2025

Danties rovimas – tai dažna, bet vis tiek chirurginė procedūra, po kurios reikia šiek tiek laiko gijimui. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai: skausmas po kelių dienų sumažėja, patinimas praeina, žaizda pamažu užsitraukia. Tačiau kartais nutinka kitaip – praėjus kelioms dienoms ar net savaitei prie žaizdos susiformuoja pūlinys.

Tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija, ir šiuo atveju svarbu neatidėlioti sprendimų. Šiame straipsnyje sužinosite:

Kas yra pūlinys po danties rovimo?

Pūlinys – tai vietinis pūlių sankaupos darinys, susidarantis organizmui bandant apsiginti nuo bakterijų. Burnoje jis gali atsirasti dėl:

  • užkrėstos žaizdos po rovimo;

  • nevisiškai pašalinto infekuoto audinio;

  • prastos burnos higienos po procedūros.

Dažniausiai pūlinys formuojasi 3–7 dieną po rovimo, bet kai kuriais atvejais gali atsirasti ir vėliau.

Kaip atpažinti, kad po danties rovimo formuojasi pūlinys?

1. Didėjantis skausmas

Skausmas po rovimo yra normalus, bet jei jis:

  • nesilpnėja po 3–4 dienų;

  • stiprėja ir tampa tvinkčiojantis;

  • plinta į ausį, smilkinį ar kaklą – tai gali būti pūlinio požymis.

2. Patinimas, kuris nepraeina arba didėja

Patinimas yra įprastas po bet kokios chirurginės procedūros, tačiau jei jis:

  • didėja vietoj to, kad mažėtų;

  • tampa kietas, šiltas ir skausmingas liečiant;

  • plinta į aplinkinius audinius – tikėtina, kad viduje kaupiasi pūliai.

3. „Spuogelis“ arba išskyros iš žaizdos

Vienas aiškiausių pūlinio požymių – baltas ar gelsvas darinys ant dantenos, iš kurio gali:

  • bėgti pūliai;

  • atsirasti nemalonus skonis burnoje;

  • sklisti blogas kvapas.

4. Karščiavimas ir bendras silpnumas

Infekcijai plintant, kūnas gali sureaguoti:

  • pakilusia temperatūra (net iki 38–39 °C);

  • šaltkrėčiu;

  • silpnumu, nuovargiu, sumažėjusiu apetitu.

Šie simptomai rodo, kad uždegimas jau pasiekė sisteminį lygį – būtina skubi gydytojo pagalba.

Kodėl po rovimo susiformuoja pūlinys?

1. Užkrėsta žaizda

Jeigu į rovimo vietą pateko bakterijų – žaizda gali neužgyti normaliai, o pradėti pūliuoti. Dažniausiai taip atsitinka dėl:

  • nepakankamos burnos higienos;

  • kraujo krešulio praradimo (sausos alveolės);

  • maisto likučių kaupimosi žaizdoje.

2. Nepilnai pašalintas infekuotas dantis

Kai kuriais atvejais dantis būna infekuotas dar prieš rovimą – su pūliniu, cista ar abscesu. Jei dalis infekuoto audinio lieka žandikaulyje, gali susiformuoti antrinis pūlinys.

3. Silpnas imunitetas arba lėtinės ligos

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus ar rūkantys, turi didesnę komplikacijų tikimybę.

Ką daryti, jei atsirado pūlinys?

1. Nedelsdami kreipkitės į odontologą

Pūlinys – tai infekcija, o ne tik estetinė ar laikina problema. Savarankiškai jis neišnyks, o gali net plisti į aplinkinius audinius ar kaulą.

Odontologas:

  • apžiūrės ir įvertins žaizdos būklę;

  • gali prapjauti pūlinį, kad pasišalintų pūliai;

  • paskirs antibiotikų kursą;

  • jei reikia – papildomai praplaus žaizdą ar skirs gydomąsias medžiagas.

2. Laikykitės gydytojo nurodymų

Net jei po gydymo pasijutote geriau – nenutraukite vaistų vartojimo, skalavimų ar rekomenduoto režimo.